Citata: "Kai kurios sveikatos organizacijos, anoniminių alkoholikų klubai ir kt. žengia dar toliau, jie laiko jog alkoholikas išgydomas ne tada kai išmokstama visiškai blaiviai gyventi, bet kai vėl pradedama vartoti, bet jau su saiku."
Viskame turi būti saikas, rašant taip pat... Vienas iš pagrindinių AA draugijos, psichoterapinių alkoholikų grupių, priklausomybių gydymo įtaigų teigiamų dalykų – negali gerti visiškai, apie jokį saikinga vartojimą negali būti net kalbos. Pirmas dalykas kurį turi suprasti priklausomybę turintis žmogus - truputi gerti jis negalės niekada. Savo laiku šis supratimas mane varė į neviltį...
Olgerdai, na įsivaizduoju daug stabiliau pas jus viskas šeimoje turėtų būti, todėl, kad laikotės blaivybės :)
Audroni AA klubuose užtat ir būna žmonės kol jie laikomi ligoniais ( t.y. priklausomais) todėl jiems ir nepriimtina nė trupučio išgert, bet užtat pasveikusiu laikomas tas kuris moka saikingai gert va ką turėjau omeny. Sveiku nelaikomas tas, kuris nuolatos laikosi blaivybės. Be to AA klubuose žmonėms sakoma jog nuo alkoholio priklausomybes gydymas gali tęstis ir 10-20 metų, nes jei tu visiškai nebegeri dar nelaikoma, kad esi sveikas, nors šiaip tai blaivybė- natūrali būsena ir joks saikingumas niekur neveda...
Vytautai, lankiau klubą apie pusmetį, negeriu 12 metų jau jo nelankydamas. Ar aš pasveikau nuo priklausomybės? Ne, nepasveikau, aš tik išmokau su ja gyventi. Klube niekada negirdėjau pasakymo, kad pasveiksiu tada, kai išmoksiu gerti saikingai. Beje to neteigia nė viena iš man žinomu alkoholizmo gydymo metodikų. Rašai apie klubus kuriuose taip sakoma, gal galėtum juos pavardinti? Būtinai forume parašyčiau apie tas vietas, kaip pavojingas, tokias į kurias nereikėtų kreiptis dėl alkoholizmo gydymo.
Audroni, man tai teko girdėti per tv iš vieno AA klubo vadovo lupų, jam paantrino ir seimo narys- psichologas (Laida veda LNK laidų vedėja Agnė, jei rasiu įrašą internete būtinai įkelsiu). Na o tradicinei medicinai - blaivybė tai išvis kažkokia anomalija. Tikrai yra tekę per mediją ne vieną kart girdėti daktarų pasakymų, jog pasveikstama tada kai išmokstama saikingai kultūringai, reikiamoje vietoje išlenkt taurelę ir po jos mokėti susivaldyti nuo tolesnių taurelių... Tradicinė medicina ir tradicinės metodikos dažnai siūlys vieną priklausomybę pakeisti kitomis (vaistais nuo alk. ir pan.) O ir vartojimas medicinos įstaigose iš viso ko nėra nuodėmė, kadangi gyvenu nedideliame miestelyje ir žmonės jame pažįsta vieni kitus- tai žmonės neretai skundžiasi vieni kitiems jog jų gydytojai patys turi būti gydomi.. Beje AA oficialiai skelbia, jog Alkoholizmas yra nepagydoma liga, kai tuo tarpu Šičko metodas (kuris mano požiūriu yra tikrai rimtas ir patikimas) sako visai ką kita. Na aš asmeniškai nesu dalyvavęs AA susirinkimuose, bet sprendžiant iš to ką sužinau AA mėgsta žmogui užklijuoti kaip beviltiškojo etiketę- suprask- "kol lankysi mūsų klubą viskas bus gerai, bet be mūsų tu nelabai patempsi"
Netikėkite AA propaganda, kad alkoholizmas yra nepagydomas. Tai religinės pakraipos mokymas, akcentuojantis kančią ir netektį. Sakyčiau, labai žalingas mokymas, verčiantis aukštyn kojomis tikrąsias vertybes.
AA alkoholį laiko begaline vertybe, o "negalėjimą" gerti - netektimi. Paprastai jie sako: alkoholis - geras dalykas, bet - ne man, aš jau alkoholikas, tai negaliu gerti. Jie nusiteikę visą gyvenmimą kentėti šią "netektį". O štai aš, seniai pagijęs nuo alkoholizmo, sakau kitaip: alkoholis buvo mano nelaimė, todėl labai džiaugiuosi, GALĖDAMAS nebesinuodyti. Blaivus gyvenimas man yra laimė, o ne praradimas. Nežinau, kiek man reikėtų sumokėti, kad imčiausi nuodytis. Kam man tas brudas, kam man pagirių kančia?
Alkoholizmas iš esmės yra ne somatinė liga, bet vertybių krizė. Kol žmogus alkoholį laikys vertybe, tol bus priklausomas. Bet vos tik išsisklaido alkoholio "šventumo" iliuzija, noras gerti tą brudą išnyksta tą pačią akimirką.
AA, kaip ir bet koks kitas religinis mokymas, yra iracionalus ir kupinas prieštaravimų. Štai pagal juos išeitų, kad negeriantis žmogus yra alkoholikas, nes kažkada gėrė. O tas, kuris geria alkoholį, nėra alkoholikas, nes jis nuodijasi "saikingai". Eikim toliau: kas rūko, nėra rūkorius, kas vartoja narkotikus, nėra narkomanas, kas eina keliais apie bažnyčios stabus, nėra davatka... Marazmas, ir nieko daugiau.
Visos religijos pasisako prieš žmogaus laisvę ir skatina priklausomybes. Jos tvirtina, kad žmogus laisvas būti negali, todėl geriausia vieną prikilausomybę pakeisti kita. Geriausia - bažnyčia. AA gali duoti naudos tik pirmomis blaivėjimo dienomis, tačiau alkoholį garbinantys klubai niekaip neišvaduos iš alkoholio priklausomybrės. AA iš esmės yra alkoholio garbintojai, amžini verkšlentojai, kad "nebegali" išgerti, Todėl jie paprastai už geria - anksčiau ar vėliau vis sugrįžta prie savo didžiosios vertybės.
Dar vienas labai svarbus momentas. AA sukūrė religingi krikščionys, o pagal krikščionybę alkoholis (spiritus) yra nepaprasta šventenybė, tai - dievo kraujas. Kaip dievo kraujas gali būti blogis?
Labai daug gerų ir teisingų minčių. Nebuvau susidūrus su AA (skaičiau tik jūsų straipsnį), todėl dėkinga už informaciją. Tikrai, esu taip atitolus dabar nuo daugelio dogmų, kad pamiršau, kad, kaip rašote - "pagal krikščionybę alkoholis (spiritus) yra nepaprasta šventenybė, tai - dievo kraujas". Dabar viskas aišku, kodėl atsisakymas nuo alkoholio - kančia..
Religija kogero neatsitiktinai taip sutvarkyta (labiausiai krikščionybė), kad akcentuotų kančią, skausmą. Juk čia puikiai suveikia traukos dėsnis, ką labiausiai akcentuojame, tas ir vyksta mūsų gyvenime.
Juk ir globalistai visiškai nebijo, kai po jais rausiasi įvairūs konspirologai, globalistai netgi žino kaip pateikti tą "tiesą" daugiau žinantiems taip, kad šie sedėtų rankas sudėję ir nieko nesiimtų. Kogero jie kažkada netgi atvirai prisipažins- "taip yra tokia naujoji pasaulio tvarka, bet ji kogero jau nebeišvengiama".
Tačiau jei kitaip suformuluotume visa tai, pvz: " yra globalus sąmokslas kvailinti žmonės įvairiais būdais (tarp jų alkoholiu ir religija) darykime viską, kad patys neremtume tų būdų, nevartotume alkoholio- tai jau turi visiškai kitokį poveikį.
O ką dažniausiai sako religinis AA mokymas- "taip alkoholis blogai ir visa kita, bet jūs neturite šansų pasveikti, jūs esate pasmerkti ir tik su dievo pagalba galite laikytis ant plono siūlelio"
O.. labai geras pastebėjimas spiritus (dvasia arba etilo spiritas :D )
Labai geras straipsnis, visada malonu skaityti tavo pamąstymus. Skaitau visada, tik ne visuomet gaunasi pakomentuoti: norisi išsamiai, bet laiko tam ne visada yra :).
Dėl "saikingo" gėrimo teorijos - tai pramonininkų pramanai, juk nesakys žmogui, kad vartojant alkoholį neišvengiamai vystosi priklausomybė, kad alkoholis gadina sveikatą, kad alkoholikai galiausiai degraduoja ir kad jiems visa tai nesvarbu - svarbu, kad pirkdami žmonės neštų pastovų pelną.
Tikrai, ta tema dėl negeriančio žmogaus įvardinimo alkoholiku esame diskutavę ir su Audroniu. Vytautai, tu vis įžvelgi įdomų kampą: tikrai, taip blaivybė tarsi įvardinama kaip liga, nenormalus dalykas.. O vat vartoto saikingai - tarsi pageidautina, nes jei nemoki, tai gali būti tik arba beprasigeriantis, arba negeriantis "alkoholikas" - ir abu variantai - kančia..
Man tai skamba mažų mažiausiai absurdiškai. Čia pritariu (gaila, nepamenu pavardės) vieno amerikiečių narkologo apibrėžimą: alkoholikas yra alkoholį vartojantis žmogus, tai veiksmo įvardinimas, kaip ir rūkantis cigaretes - rūkorius. Blaivus, sąmoningai apsisprendęs nevartoti alkoholio žmogus yra blaivininkas, abstinentas, bet jokiu būdu ne alkoholikas, kaip mėgsta sakyti kai kurios išblaivinančios organizacijos - "blaivus alkoholikas". Tai alogiška sąvoka, kaip "karštas ledas"..
Kai žmogus nevartoja alkoholio, jis negali turėti priklausomybės nuo alkoholio, nes taip pat sėkmingai galima vadinti alkoholikais kūdikius ar niekad negėrusius alkoholio žmones.
Juk bet kam, pradėjusiam vartoti alkoholį, būtinai išsivystys priklausomybė, juk alkoholis - narkotikas. Ir nesvarbu - žmogus "pradedantis" ar "patyręs" - tai neišvengiama. Tačiau tik tuomet, kai vartoji narkotinę medžiagą - tai tiesiog dėsningumas.
Nebent ta blaivybė - prievartinė, iš baimės, sąmoningai nemotyvuota. Tuomet tai reikia vadinti laikinu (iki "nutrūkimo") alkoholio atsisakymu, bet ne blaivybe.
Motyvuota gi blaivybė pasirenkama sąmoningai, sužinojus (ar ir patyrus) visą tiesą apie alkoholį, jo poveikį žmogui. Ir tokį žmogų vadinti alkoholiku - mažų mažiausiai yra keista.
Nes blaivybė - natūrali žmogaus būsena, o alkoholio vartojimas - siekiančių pelno iš žmogaus silpnybių sumanymas.
Pasveikti nuo priklausomybės nuo alkoholio įmanoma tik vienu būdu - sąmoningai atsisakius alkoholio.
O dėl saikingo gėrimo propagavimo - tai nereikia toli ieškoti - pilna nesąžiningų "gydytojų" narkologų, kurie atvirai propaguoja alkoholio vartojimo "saikingumą", kaip vienintelį įmanoma būdą "normaliai" gyventi. O blaivybę vertina kaip "nenormalų kraštutinumą".
O kad saikingumas alkoholio vartojime neįmanomas, jau įrodyta. Jis neįmanomas būtent dėl priklausomybės nuo narkotinės medžiagos išsivystymo. Juk alkoholis - legalus narkotikas.
Ir tikrai pagarba visiems pasveikusiems nuo šios priklausomybės. Nes blaiviam žmogui atsiveria visiškai kitoks gyvenimas :). Tačiau vartojantiems tai sunku suprasti - kol yra priklausomi, tol jie gina savo priklausomybę.
Man taip pat ta "blaivaus alkoholiko" sąvoka yra kažkokia "mistinė", nes tas negeriantis alkoholikas yra tarsi toks žmogus, kuris blaivybės laikosi dėl kitų, bet ne dėl savęs, jis kankinasi ir šiaip nelabai supranta kas vyksta.
Man asmeniškai blaivybė yra vienas iš tų komponentų, kurie gyvenimą padaro išskirtinį, gerokai išplėstų galimybių ir t.t. Išgeriantys į blaivininką žiūri kaip į vargšelį, kuris negali patirti to ką jie patiria, o blaivininkas į išgeriančius žiūri kaip į gyvenimo nuskriaustus ir tobulėjimo atkarpoje sustojusius nelaimėlius.
Manau "blaivų alkoholiką" pagimdo tradicinė pasaulėžiūra, o štai blaivinkas iš idėjos ir aišku taip pat dėl sveikatos- mato įvykius gana plačiu kampu.
Blaivininkas supranta:
-Elementariausius gamtos dėsnius;
-Žino jog niekas niekur šiaip sau nevyksta;
-Mato pasaulį kaip vientisą ląstelę, todėl nešokčioja nuo nuomonės jog dėl visko kalti kiti prie nuomonės, jog dėl visko kaltas aš pats. Jis supranta jog kai kuriose situacijose niekas nėra kaltas;
-Jis supranta, jog gamta, kartais būna neįtikėtinai paprasta- tai parodo Šičko metodas- išgerimą keičiame natūralia blaivybe, o ne bandome ištraukti n- tojo laipsnio šaknį ir pagaminti stebuklingą pasveikimo nuo alkoholizmo eliksyrą;
Ir apskritai kuo labiau sveikesni tampame- tuo labiau nesuprantami atrodome visuomenei.
Pritariu, jog nevartojant negali būti jokios priklausomybės, tačiau kai kurie "gydymo" klubai įskiepija žmonėms kompleksą, jog va jie praėjus dvidešimčiai metų blaivybės pauostys alaus ir užsinorės, išgers ir vėl į liūną- tai man skamba, kaip pasakos vaikams gasdinti. Tai ką jie įskiepija yra neigiamos afirmacijos. Tai daroma iš neišmanymo ar specialiai- va kur klausimas. Visa tai kaip jie baugina ir t.t. yra tarsi kažkokia idelogija stumiama per prievartą.
Ačiū tau Vilte už tokį išsamų ir palaikantį komentarą :)
Tai, ką parašei apie blaivaus žmogaus suvokimą iš tiesų yra sąmoningo žmogaus bruožai - labai gerai apibūdinai. Blaiviai gyvenantis žmogus atgauna didžiausią vertybę - sąmoningumą. Be jo neįmanomas normalus gyvenimas. O štai vartojantys alkoholį nėra sąmoningi, todėl yra lengvai tampomi lyg už virvučių ir lengvai priima bet kokią kitų primestą nuomonę, net jei ji prieštarauja sveikai nuovokai, bet svarbu,kad nors laikinai juos nuramina ir "pateisina" alkoholio vartojimą.
O laikymas žmogaus metų metais kažkokioje organizacijoje, manipuliuojant jo sąmone, man panašus į sektą. Nenoriu nieko įžeisti, bet jei žmogus vietoje vieno "ramsčio" - alkoholio įgija kitą "ramstį", net savotišką naują priklausomybę visam gyvenimui - organizaciją, kurią privalo lankyti visą gyvenimą.. tai kokia čia laisvė?.. O juk blaivus žmogus pirmiausiai yra laisvas, juk toks ir tikslas blaivybės - būti laisvu nuo priklausomybės.
Tikrai neneigiu jokio būdo, kuris padeda žmogui būti bent kelis mėnesius blaivu - juk per tą laiką, kol valosi organizmas nuo alkoholio toksinų, yra šansų, kad ir sąmonė prašviesės ir žmogus sąmoningai pasirinks blaivybę. Juk sąmoningai pasirinkta blaivybė yra laimė, o ne kančia. Kaip galima būti nelaimingu dėl to, kad atsisakai to, kas tave žudo?
Pritariu dėl Šičko metodo - jį išsistudijavau ir supratau, kad tai vienintelis sėkmingas metodas būtent dėl to, kad pateikia žmogui daug išsamios informacijos, tiesos, o ne prasimanymų apie alkoholį. Tiesa visada atveria akis ir žmogus padaro teisingus, o neprimestus sprendimus. Gal ir būna pirminis šokas po to, kai žmogus sužino tiesą, bet jis greitai praeina, nes, kaip tu mėgsti sakyti - tiesa išlaisvina - ir pajutęs laisvę nuo melo žmogus jau nenorės gyventi melu, tiesiog negalės.
Džiaugiuosi, kad man ši tema aiški, kad matau visas manipuliacijas, bet apmaudu dėl apgaudinėjamų žmonių ir jų ginčų, mėtomų etikečių pasirinkusiems blaivybę žmonėms. Kartais net nesinori pradėti kalbėti šia tema, nes jau iš anksto žinai visus šabloninius puldinėjimus ir priklausomybės pateisinimus.
Bet kalbėti reikia. Yra geras posakis apie tai: išsigelbėjai pats - padėk išsigelbėti kitam. Juk visi esame susieti :).
Manau tas pats ir kitose srityse, žmonės ryja saujomis vaistų ir negali patikėti, jog kartais galima apsieti visiškai be vaistų,, o čia alkoholis- "ne ne taip lengvai neišbrisi iš šios balos- reikės daug praeiti, sumokėti"- taip manoma.
Manau labai gerai, kad žmogus atitraukiamas nuo alkoholio- bet teigti jog alkoholizmas nepagydomas- tai o.. stiproka sakyčiau. Taip nuteiktas žmogus būtinai vėl grįš į alkoholizmą arba į tą klubą, kuris jį taip nuteikė.
Manau kol mes nesuvokiame pasaulio kaip iliuzijos ir miglos- tol mes galvojame jog neįmanoma tas ar anas, nors būna juk visiškai kitaip...
Na taip dėl puldinėjimų- tai jau galima numatyti kokias frazes "užmes" blaivybės nesuprantantieji, netgi tokių frazių sąvadą manau galima sudaryti :D
Pritariu jog reikia padėti, nes taip padedi ne tik kitiems dar esantiems netvirtame kelyje, bet ir stiprini savo kelią :)
Kogero alkoholio vartojimas yra nr1 problema kylanti dėl to jog į pasaulį žiūrime kaip visi ir kartais patikime migla.
Tačiau su laiku žmonės patiria kitokius suvokimus ir pamanipuliuoti jais- oj kaip sunku
Na dėl alkoholio priklausomybės tai pavyzdžių daug matau, kadangi dirbu darbą, kuriame tenka bendrauti vis su naujais žmonėmis tai susiduriu su daug ir įvairių žmonių, tenka vykt į namus (kadangi užsimu el. pr. remontu), matosi kai žmogus išgėręs tampa perdėtai dosnus, o jei kitą dieną sutinki jį blaivų- atrodo kiekvieną centą suskaičiuoja (viena iš išgėrimo pasekmių tampa pusiausvyros nebuvimas), matosi kokį kaltės jausmą kitą kart patiria žmogus kai geria ir kai tu šalia jo būni blaivus jis nesupranta kodėl tu nekaltini savęs kaip jis tai daro (kaltės jausmas mano nuomone rodo jau kur kas sunkesnę priklausomybę). Kitą kart matosi kaip artimieji nebegali pakesti vieno iš jų tarpo dėl girtuoklysčių.
Matosi kaip alkoholis iššaukia agresyvumą (šiandien būnant banko laukiamąjame vienas išgėręs kabinėjosi prie visų žmonių- kai pagalvoji kaip vienas išgėręs gali sugadinti keliolikos blaivių žmonių nuotaiką...)
Pažįstamų tarpe taip pat yra žmogus (jau gana solidaus amžiaus) kurį galima pavdinti alkoholiku, nors dabar negeria, bet priklausomybė šį žmogų buvo itin stipriai užvaldžiusi.
Be to artimas man žmogus dirba vienoje medicinos įstaigoje kur nuolat tenka susidurti su neblaiviais pacientais (dauguma iš jų jau stipriai priklausomi), matosi kaip veikia šį žmogų tokia darbinė aplinka.
Na nors esu dar gana jaunas man pačiam anksčiau tekdavo ir padaugint ir kaip mėgstama sakyti "kultūringai paragaut", bet kažkodėl nejaučiu jokios nostaligijos šitokiems "maloniems" prisiminimams. Nors man tai daugiau galbūt buvo priklausomybė nuo kitų žmonių (kompanijos) nors kogero visiems tai būna pradžia į išgerdinėjimą.
Ir visiškai šioje vietoje pritarčiau P.Dargio nuomonei - http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/i%C5%A1painiotos-priklausomyb%C4%97s
Suprantu Tavo, Vytautai ir Viltės požiūrį į priklausomybę nuo alkoholio. Jos neturintiems paprasčiausiai neįmanoma suprasti, kad alkoholikas turi tik vieną pasirinkimą - gerti. Gerti ne dėl malonumo, apsvaigimo pojūčio ir pan., o todėl, kad negali kitaip. Nėra jokių minčių apie sąmoningumą, aukštas materijas, apie tai, kad blaivumas yra normali žmogaus būsena. Yra vienintelis poreikis - gerti. Gyveni tam, kad gertum, o geri tam, kad ištemptum dar vieną dieną (naktį). Kartais gal ir sukirba mintelė, kad kažkas negerai su tavo gyvenimu, bet atrandi milijonus priežasčių kodėl dabar negali tos minties vystyti ir malšini nepakeliama troškulį toliau... Nesąmonė? Taip, gryniausia, bet taip yra. Gyvenau taip ne vienerius metus, ne protingose knygose perskaičiau...
Niekas nežino kiek alkoholikų išsikapsto iš duobės, bet išsikapsto. Kokiais būdais jie tai padaro – Šičko, AA, šamanų pabalba – neturi jokios reikšmės, jei tik tai nenuvažiuoja į fanatizmą (gaila, tai pasitaiko ne taip retai). Ar tikrai taip jau blogai, kai viena priklausomybė pakeičiama kita (susirinkimų lankymu)? Geriau tegu žmogus geria ir nusibaigia prie konteinerio ar patvory, negu kas vakarą vaikšto į susirinkimus? Mano nuomonė kitokia - Visi būdai siekti blaivybės yra geri, jei jie tinka žmogui ir netrukdo artimiesiems bei aplinkiniams. Pažįstu žmonių metusiu gerti įvairiais būdais - psichoterapijos, Šičko, AA, psichiatrijos, kodavimo. Daugelis jų džiaugiasi gyvenimu be jokios užgėrio baimės.
Nemoralizuoju, nekritikuoju, nemėginu alkoholikų padaryti išskirtiniais. Tai ką Jūs rašote yra gerai, labai gerai... tai tinka žmonėms „išgeriantiems“, „vartojantiems saikingai“, „kartais padauginantiems“, kad jie susimąstytų apie tai ką gali geitai ir neskausmingai pakeisti. Lengviausias būdas mesti rūkyti - nepradėti rūkyti. Tikiu, kad Jūsų darbas kai kam padės apsispręsti gyventi blaivų gyvenimą ir tai puiku. Tik kažin ar žmogui, neišsiblaivančiam pusę metų padės kalbėjimas apie tai, kad reikia nustoti gerti sąmoningai. Dabar jam kažkokiu būdu reikia išvis sustoti, o tai padaryti dažnai yra be galo sudėtinga... Paskui, jau gerokai vėliau, galima kalbėti apie blaivybės išsaugojimo būdą, atsiradusios tuštumos užpildymą...
Daug aš čia prirašiau, gana :).
Klausimas Viltei. Kokios apimties yra knyga „Išsilaisvinimas nuo alkoholizmo, žingsnis po žingsnio“? Smalsu, nes randu tik 8 psl. straipsnį tokiu pavadinimu.
Mes visi kalbame apie tą patį, tik iš savo patirties kampo. Kiekvienas, metęs gerti, turi savo istorijas ir išgyvenimus ir kiekvienas, išbridęs iš to liūno, yra vertas pagarbos. Ne kiekvienas nori pasakoti, nes tose istorijose tikrai nėra kuo didžiuotis.. Ir nereikia turėti iliuzijų - kiekvienas vartojantis, "saikingai", "kultūringai" ar nekultūringai jau turi priklausomybę.
O ypač verti pagarbos tie, kurie, kaip ir rašai, Audroni, sugeba išbristi iš pavojingų alkoholizmo stadijų. Aš taip pat manau, kad sustoti VISI būdai geri - tam, kad išsivalytų kūnas ir sąmonė, kad žmogus galėtų pats priimti sprendimus. O kaip jis toliau gyvens - tikrai priklausys tik nuo pačio žmogaus pasiryžimo ir stiprybės. Čia jau svarbu ne būdas, o galutinis rezultatas - blaivybė.
Ir galima tik pasidžiaugti tuo, kad informacija apie alkoholį dabar atvira, visi gali su ja susipažinti. Ir ta informacija mokslinė, įrodyta, ir jos jau niekas nepaneigs. Ir kuo daugiau žmogus sužino tiesos, tuo jam lengviau apsispręsti.
O apie blaivybę žmonės tikrai beveik neturi supratimo - čia aš pilnai pritariu Vytautui, todėl daugeliui tai atrodo tikrai kaip paranormalus reiškinys. G. Šičko daug apie tai rašė - kad vietoje alkoholizmo brukama "saikingo" gėrimo teorija, kuri apskritai yra neįmanoma, nes tai tik iliuzija: jei "saikingai" geri, tai lyg ir nekenkia. Dar I. Pavlovas įrodė, kad nekenksmingų alkoholio dozių nėra, net nedideli jo kiekiai nuodija organizmą. O blaivybė geriančioje visuomenėje pateikiama vos ne kaip bausmė, kančia ar nenormalumas.
Aš manau, kiekvienas, pasirinkęs blaivybę, yra aplinkiniams puikus pavyzdys, nes kai bendrauji su žmonėmis, dauguma pripažįsta, kad sąmoningai pasirinkusių blaivybę pažįstamų neturi.. Todėl daug kam tai atrodo nenormalu.
Ir aš jau daug prirašiau, bet tikrai labai įdomu pasvarstyti su bendraminčiais :). Audroni, knygą rasi čia, pirmoji sąrašo viršuje: http://baduev.ru/?page_id=171
Taip Audroni, tikrai svarbiau yra pats rezultatas- blaivybė, o tik gal jau po to svarbiau yra atsirinkti tinkamesnius metodus, kurie padėtų gyventi blaivybėje. Bet visgi ilgalaikėje perspektyvoje išgelbėja tik natūralūs, laiko patikrinti metodai (kaip pvz. Šičko metodas
Visiškai sutinku su Vilte, jog kiekvienas turėjęs reikalo su alkoholiu mato tai iš vis kitokio kampo, dar daugiau nuo savęs pridėčiau jog kiekvienas blaivininkas turi savo matymą kaip žengti blaivybės link, netgi savo metodikas.
O taip informacija dabar kaip niekad yra plačiai prienama, jei anksčiau reikėdavo pirkti knygas ir ieškoti jų bibliotekose, dabar internete kogero rasime beveik viską ir parašyta iš ivairių perspektyvų (kampų). Bet kaip gaila bebūtų internete taip pat bus pilna alkoholinės propagandos. Informacijos amžiuje labai svarbu atsiriboti nuo beverčių kaleidoskopinių žinių ir atsirinkti sau tinkančias žinias apie visumą, pasaulį, kūrėją.
Vilte, labai įdomu tai, jog itin didelių sunkumų su alkoholiu turinčioje šalyje, Rusijoje, rasime ir labaiusiai blaivybė populiarinančių žmonių, kaip jau minėtas I. Pavlovas, F. Uglovas ir daug kitų, kai tuo tarpu rimtų mokslų tyrinėjančių blaivybę (pvz. sobriologija) beveik nerasime vakaruose.
Pasirinkęs blaivybę žmogus yra tarsi daugiau matantis, turintis labai įdomų ryšio su visomis kitomis būtybėmis pajutimą, kuris teikia žmogui laimę, džiaugsmą, pilnatvę, tokį pojūtį turi anaiptol ne kiekvienas, todėl išgeriančiam atrodo jog blaivininkai kažkokie nepilnaverčia, išgeriantis tarsi net užjaučia blaivinką, nors turėtų užjausti save...
Pasirinkęs blaivybę yra tarsi civilizuotas protingasis žmogus palyginus su tamsiųjų amžių žmogumi.
Begalinis , nenutrūkstantis laimės pojūtis gali rastis tik iš blaivybės, dorybės, švaros, teisingumo.
Tik ilgesnį laiką nevartodamas supranti kiek patapai švaresniu psichiškai ir visaip kitaip.
Pats pirmasi žingsinis į visokeriopą savęs tobulinimą- absoliuti blaivybė.
Per daug sureiksinamas tas alkoholis, blaivybe taip pat. Vienas be kito neegzistuotu. Blaivybe nera gyvenimo tikslas. Arba gyvenimas pilnas ivairiu tikslu, galimybiu, laimiu. Kodel mes laikomes isikibe i ta blaivybe ( tuo paciu laikome alkoholi)? Kaip galima pasveikti nuo alkoholizmo jei pastoviai apie ji galvojama, laikoma save ligoniu, isijauciama i ta vaidmeni ir toliau kovojama su kazkuo ko realiai nera.
AA draugijos nariai sako- nuo alkoholio vartojimo nepasveikstama.Tai klastinga,nepagydoma,progresuojanti liga.Todel ju sukis- buti blaiviems ir padeti kitiems siekti blaivumo,o blaivybe- tai saves pazinimas.
Geros mintys, pilnai palaikau... Musu seimoje- sausas istatymas pvz. Plius zmona priklauso valanciukams :)...
AtsakytiPanaikintiSiaip, si straipsni Delfi radau :)...
Citata:
AtsakytiPanaikinti"Kai kurios sveikatos organizacijos, anoniminių alkoholikų klubai ir kt. žengia dar toliau, jie laiko jog alkoholikas išgydomas ne tada kai išmokstama visiškai blaiviai gyventi, bet kai vėl pradedama vartoti, bet jau su saiku."
Viskame turi būti saikas, rašant taip pat... Vienas iš pagrindinių AA draugijos, psichoterapinių alkoholikų grupių, priklausomybių gydymo įtaigų teigiamų dalykų – negali gerti visiškai, apie jokį saikinga vartojimą negali būti net kalbos. Pirmas dalykas kurį turi suprasti priklausomybę turintis žmogus - truputi gerti jis negalės niekada. Savo laiku šis supratimas mane varė į neviltį...
Sveiki :)
AtsakytiPanaikintiOlgerdai, na įsivaizduoju daug stabiliau pas jus viskas šeimoje turėtų būti, todėl, kad laikotės blaivybės :)
Audroni AA klubuose užtat ir būna žmonės kol jie laikomi ligoniais ( t.y. priklausomais) todėl jiems ir nepriimtina nė trupučio išgert, bet užtat pasveikusiu laikomas tas kuris moka saikingai gert va ką turėjau omeny. Sveiku nelaikomas tas, kuris nuolatos laikosi blaivybės. Be to AA klubuose žmonėms sakoma jog nuo alkoholio priklausomybes gydymas gali tęstis ir 10-20 metų, nes jei tu visiškai nebegeri dar nelaikoma, kad esi sveikas, nors šiaip tai blaivybė- natūrali būsena ir joks saikingumas niekur neveda...
Vytautai, lankiau klubą apie pusmetį, negeriu 12 metų jau jo nelankydamas. Ar aš pasveikau nuo priklausomybės? Ne, nepasveikau, aš tik išmokau su ja gyventi. Klube niekada negirdėjau pasakymo, kad pasveiksiu tada, kai išmoksiu gerti saikingai. Beje to neteigia nė viena iš man žinomu alkoholizmo gydymo metodikų. Rašai apie klubus kuriuose taip sakoma, gal galėtum juos pavardinti? Būtinai forume parašyčiau apie tas vietas, kaip pavojingas, tokias į kurias nereikėtų kreiptis dėl alkoholizmo gydymo.
PanaikintiAudroni, man tai teko girdėti per tv iš vieno AA klubo vadovo lupų, jam paantrino ir seimo narys- psichologas (Laida veda LNK laidų vedėja Agnė, jei rasiu įrašą internete būtinai įkelsiu). Na o tradicinei medicinai - blaivybė tai išvis kažkokia anomalija. Tikrai yra tekę per mediją ne vieną kart girdėti daktarų pasakymų, jog pasveikstama tada kai išmokstama saikingai kultūringai, reikiamoje vietoje išlenkt taurelę ir po jos mokėti susivaldyti nuo tolesnių taurelių...
PanaikintiTradicinė medicina ir tradicinės metodikos dažnai siūlys vieną priklausomybę pakeisti kitomis (vaistais nuo alk. ir pan.) O ir vartojimas medicinos įstaigose iš viso ko nėra nuodėmė, kadangi gyvenu nedideliame miestelyje ir žmonės jame pažįsta vieni kitus- tai žmonės neretai skundžiasi vieni kitiems jog jų gydytojai patys turi būti gydomi..
Beje AA oficialiai skelbia, jog Alkoholizmas yra nepagydoma liga, kai tuo tarpu Šičko metodas (kuris mano požiūriu yra tikrai rimtas ir patikimas) sako visai ką kita. Na aš asmeniškai nesu dalyvavęs AA susirinkimuose, bet sprendžiant iš to ką sužinau AA mėgsta žmogui užklijuoti kaip beviltiškojo etiketę- suprask- "kol lankysi mūsų klubą viskas bus gerai, bet be mūsų tu nelabai patempsi"
Netikėkite AA propaganda, kad alkoholizmas yra nepagydomas. Tai religinės pakraipos mokymas, akcentuojantis kančią ir netektį. Sakyčiau, labai žalingas mokymas, verčiantis aukštyn kojomis tikrąsias vertybes.
PanaikintiAA alkoholį laiko begaline vertybe, o "negalėjimą" gerti - netektimi. Paprastai jie sako: alkoholis - geras dalykas, bet - ne man, aš jau alkoholikas, tai negaliu gerti. Jie nusiteikę visą gyvenmimą kentėti šią "netektį". O štai aš, seniai pagijęs nuo alkoholizmo, sakau kitaip: alkoholis buvo mano nelaimė, todėl labai džiaugiuosi, GALĖDAMAS nebesinuodyti. Blaivus gyvenimas man yra laimė, o ne praradimas. Nežinau, kiek man reikėtų sumokėti, kad imčiausi nuodytis. Kam man tas brudas, kam man pagirių kančia?
Alkoholizmas iš esmės yra ne somatinė liga, bet vertybių krizė. Kol žmogus alkoholį laikys vertybe, tol bus priklausomas. Bet vos tik išsisklaido alkoholio "šventumo" iliuzija, noras gerti tą brudą išnyksta tą pačią akimirką.
AA, kaip ir bet koks kitas religinis mokymas, yra iracionalus ir kupinas prieštaravimų. Štai pagal juos išeitų, kad negeriantis žmogus yra alkoholikas, nes kažkada gėrė. O tas, kuris geria alkoholį, nėra alkoholikas, nes jis nuodijasi "saikingai". Eikim toliau: kas rūko, nėra rūkorius, kas vartoja narkotikus, nėra narkomanas, kas eina keliais apie bažnyčios stabus, nėra davatka... Marazmas, ir nieko daugiau.
Visos religijos pasisako prieš žmogaus laisvę ir skatina priklausomybes. Jos tvirtina, kad žmogus laisvas būti negali, todėl geriausia vieną prikilausomybę pakeisti kita. Geriausia - bažnyčia. AA gali duoti naudos tik pirmomis blaivėjimo dienomis, tačiau alkoholį garbinantys klubai niekaip neišvaduos iš alkoholio priklausomybrės. AA iš esmės yra alkoholio garbintojai, amžini verkšlentojai, kad "nebegali" išgerti, Todėl jie paprastai už geria - anksčiau ar vėliau vis sugrįžta prie savo didžiosios vertybės.
Dar vienas labai svarbus momentas. AA sukūrė religingi krikščionys, o pagal krikščionybę alkoholis (spiritus) yra nepaprasta šventenybė, tai - dievo kraujas. Kaip dievo kraujas gali būti blogis?
Sveiki, Petrai,
PanaikintiLabai daug gerų ir teisingų minčių. Nebuvau susidūrus su AA (skaičiau tik jūsų straipsnį), todėl dėkinga už informaciją. Tikrai, esu taip atitolus dabar nuo daugelio dogmų, kad pamiršau, kad, kaip rašote - "pagal krikščionybę alkoholis (spiritus) yra nepaprasta šventenybė, tai - dievo kraujas". Dabar viskas aišku, kodėl atsisakymas nuo alkoholio - kančia..
Labas vakaras visiems :)
PanaikintiReligija kogero neatsitiktinai taip sutvarkyta (labiausiai krikščionybė), kad akcentuotų kančią, skausmą. Juk čia puikiai suveikia traukos dėsnis, ką labiausiai akcentuojame, tas ir vyksta mūsų gyvenime.
Juk ir globalistai visiškai nebijo, kai po jais rausiasi įvairūs konspirologai, globalistai netgi žino kaip pateikti tą "tiesą" daugiau žinantiems taip, kad šie sedėtų rankas sudėję ir nieko nesiimtų. Kogero jie kažkada netgi atvirai prisipažins- "taip yra tokia naujoji pasaulio tvarka, bet ji kogero jau nebeišvengiama".
Tačiau jei kitaip suformuluotume visa tai, pvz: " yra globalus sąmokslas kvailinti žmonės įvairiais būdais (tarp jų alkoholiu ir religija) darykime viską, kad patys neremtume tų būdų, nevartotume alkoholio- tai jau turi visiškai kitokį poveikį.
O ką dažniausiai sako religinis AA mokymas- "taip alkoholis blogai ir visa kita, bet jūs neturite šansų pasveikti, jūs esate pasmerkti ir tik su dievo pagalba galite laikytis ant plono siūlelio"
O.. labai geras pastebėjimas spiritus (dvasia arba etilo spiritas :D )
Labas, Vytautai!
AtsakytiPanaikintiLabai geras straipsnis, visada malonu skaityti tavo pamąstymus. Skaitau visada, tik ne visuomet gaunasi pakomentuoti: norisi išsamiai, bet laiko tam ne visada yra :).
Dėl "saikingo" gėrimo teorijos - tai pramonininkų pramanai, juk nesakys žmogui, kad vartojant alkoholį neišvengiamai vystosi priklausomybė, kad alkoholis gadina sveikatą, kad alkoholikai galiausiai degraduoja ir kad jiems visa tai nesvarbu - svarbu, kad pirkdami žmonės neštų pastovų pelną.
Tikrai, ta tema dėl negeriančio žmogaus įvardinimo alkoholiku esame diskutavę ir su Audroniu. Vytautai, tu vis įžvelgi įdomų kampą: tikrai, taip blaivybė tarsi įvardinama kaip liga, nenormalus dalykas.. O vat vartoto saikingai - tarsi pageidautina, nes jei nemoki, tai gali būti tik arba beprasigeriantis, arba negeriantis "alkoholikas" - ir abu variantai - kančia..
Man tai skamba mažų mažiausiai absurdiškai. Čia pritariu (gaila, nepamenu pavardės) vieno amerikiečių narkologo apibrėžimą: alkoholikas yra alkoholį vartojantis žmogus, tai veiksmo įvardinimas, kaip ir rūkantis cigaretes - rūkorius. Blaivus, sąmoningai apsisprendęs nevartoti alkoholio žmogus yra blaivininkas, abstinentas, bet jokiu būdu ne alkoholikas, kaip mėgsta sakyti kai kurios išblaivinančios organizacijos - "blaivus alkoholikas". Tai alogiška sąvoka, kaip "karštas ledas"..
Kai žmogus nevartoja alkoholio, jis negali turėti priklausomybės nuo alkoholio, nes taip pat sėkmingai galima vadinti alkoholikais kūdikius ar niekad negėrusius alkoholio žmones.
Juk bet kam, pradėjusiam vartoti alkoholį, būtinai išsivystys priklausomybė, juk alkoholis - narkotikas. Ir nesvarbu - žmogus "pradedantis" ar "patyręs" - tai neišvengiama. Tačiau tik tuomet, kai vartoji narkotinę medžiagą - tai tiesiog dėsningumas.
Nebent ta blaivybė - prievartinė, iš baimės, sąmoningai nemotyvuota. Tuomet tai reikia vadinti laikinu (iki "nutrūkimo") alkoholio atsisakymu, bet ne blaivybe.
Motyvuota gi blaivybė pasirenkama sąmoningai, sužinojus (ar ir patyrus) visą tiesą apie alkoholį, jo poveikį žmogui. Ir tokį žmogų vadinti alkoholiku - mažų mažiausiai yra keista.
Nes blaivybė - natūrali žmogaus būsena, o alkoholio vartojimas - siekiančių pelno iš žmogaus silpnybių sumanymas.
Pasveikti nuo priklausomybės nuo alkoholio įmanoma tik vienu būdu - sąmoningai atsisakius alkoholio.
O dėl saikingo gėrimo propagavimo - tai nereikia toli ieškoti - pilna nesąžiningų "gydytojų" narkologų, kurie atvirai propaguoja alkoholio vartojimo "saikingumą", kaip vienintelį įmanoma būdą "normaliai" gyventi. O blaivybę vertina kaip "nenormalų kraštutinumą".
O kad saikingumas alkoholio vartojime neįmanomas, jau įrodyta. Jis neįmanomas būtent dėl priklausomybės nuo narkotinės medžiagos išsivystymo. Juk alkoholis - legalus narkotikas.
Ir tikrai pagarba visiems pasveikusiems nuo šios priklausomybės. Nes blaiviam žmogui atsiveria visiškai kitoks gyvenimas :). Tačiau vartojantiems tai sunku suprasti - kol yra priklausomi, tol jie gina savo priklausomybę.
Dar kartą AČIŪ, Vytautai, už puikų straipsnį!
Vilte, malonu matyti :)
PanaikintiMan taip pat ta "blaivaus alkoholiko" sąvoka yra kažkokia "mistinė", nes tas negeriantis alkoholikas yra tarsi toks žmogus, kuris blaivybės laikosi dėl kitų, bet ne dėl savęs, jis kankinasi ir šiaip nelabai supranta kas vyksta.
Man asmeniškai blaivybė yra vienas iš tų komponentų, kurie gyvenimą padaro išskirtinį, gerokai išplėstų galimybių ir t.t. Išgeriantys į blaivininką žiūri kaip į vargšelį, kuris negali patirti to ką jie patiria, o blaivininkas į išgeriančius žiūri kaip į gyvenimo nuskriaustus ir tobulėjimo atkarpoje sustojusius nelaimėlius.
Manau "blaivų alkoholiką" pagimdo tradicinė pasaulėžiūra, o štai blaivinkas iš idėjos ir aišku taip pat dėl sveikatos- mato įvykius gana plačiu kampu.
Blaivininkas supranta:
-Elementariausius gamtos dėsnius;
-Žino jog niekas niekur šiaip sau nevyksta;
-Mato pasaulį kaip vientisą ląstelę, todėl nešokčioja nuo nuomonės jog dėl visko kalti kiti prie nuomonės, jog dėl visko kaltas aš pats. Jis supranta jog kai kuriose situacijose niekas nėra kaltas;
-Jis supranta, jog gamta, kartais būna neįtikėtinai paprasta- tai parodo Šičko metodas- išgerimą keičiame natūralia blaivybe, o ne bandome ištraukti n- tojo laipsnio šaknį ir pagaminti stebuklingą pasveikimo nuo alkoholizmo eliksyrą;
Ir apskritai kuo labiau sveikesni tampame- tuo labiau nesuprantami atrodome visuomenei.
Pritariu, jog nevartojant negali būti jokios priklausomybės, tačiau kai kurie "gydymo" klubai įskiepija žmonėms kompleksą, jog va jie praėjus dvidešimčiai metų blaivybės pauostys alaus ir užsinorės, išgers ir vėl į liūną- tai man skamba, kaip pasakos vaikams gasdinti. Tai ką jie įskiepija yra neigiamos afirmacijos. Tai daroma iš neišmanymo ar specialiai- va kur klausimas. Visa tai kaip jie baugina ir t.t. yra tarsi kažkokia idelogija stumiama per prievartą.
Ačiū tau Vilte už tokį išsamų ir palaikantį komentarą :)
Labas, Vytautai!
AtsakytiPanaikintiTai, ką parašei apie blaivaus žmogaus suvokimą iš tiesų yra sąmoningo žmogaus bruožai - labai gerai apibūdinai. Blaiviai gyvenantis žmogus atgauna didžiausią vertybę - sąmoningumą. Be jo neįmanomas normalus gyvenimas. O štai vartojantys alkoholį nėra sąmoningi, todėl yra lengvai tampomi lyg už virvučių ir lengvai priima bet kokią kitų primestą nuomonę, net jei ji prieštarauja sveikai nuovokai, bet svarbu,kad nors laikinai juos nuramina ir "pateisina" alkoholio vartojimą.
O laikymas žmogaus metų metais kažkokioje organizacijoje, manipuliuojant jo sąmone, man panašus į sektą. Nenoriu nieko įžeisti, bet jei žmogus vietoje vieno "ramsčio" - alkoholio įgija kitą "ramstį", net savotišką naują priklausomybę visam gyvenimui - organizaciją, kurią privalo lankyti visą gyvenimą.. tai kokia čia laisvė?.. O juk blaivus žmogus pirmiausiai yra laisvas, juk toks ir tikslas blaivybės - būti laisvu nuo priklausomybės.
Tikrai neneigiu jokio būdo, kuris padeda žmogui būti bent kelis mėnesius blaivu - juk per tą laiką, kol valosi organizmas nuo alkoholio toksinų, yra šansų, kad ir sąmonė prašviesės ir žmogus sąmoningai pasirinks blaivybę. Juk sąmoningai pasirinkta blaivybė yra laimė, o ne kančia. Kaip galima būti nelaimingu dėl to, kad atsisakai to, kas tave žudo?
Pritariu dėl Šičko metodo - jį išsistudijavau ir supratau, kad tai vienintelis sėkmingas metodas būtent dėl to, kad pateikia žmogui daug išsamios informacijos, tiesos, o ne prasimanymų apie alkoholį. Tiesa visada atveria akis ir žmogus padaro teisingus, o neprimestus sprendimus. Gal ir būna pirminis šokas po to, kai žmogus sužino tiesą, bet jis greitai praeina, nes, kaip tu mėgsti sakyti - tiesa išlaisvina - ir pajutęs laisvę nuo melo žmogus jau nenorės gyventi melu, tiesiog negalės.
Džiaugiuosi, kad man ši tema aiški, kad matau visas manipuliacijas, bet apmaudu dėl apgaudinėjamų žmonių ir jų ginčų, mėtomų etikečių pasirinkusiems blaivybę žmonėms. Kartais net nesinori pradėti kalbėti šia tema, nes jau iš anksto žinai visus šabloninius puldinėjimus ir priklausomybės pateisinimus.
Bet kalbėti reikia. Yra geras posakis apie tai: išsigelbėjai pats - padėk išsigelbėti kitam. Juk visi esame susieti :).
Labas Vilte :)
PanaikintiManau tas pats ir kitose srityse, žmonės ryja saujomis vaistų ir negali patikėti, jog kartais galima apsieti visiškai be vaistų,, o čia alkoholis- "ne ne taip lengvai neišbrisi iš šios balos- reikės daug praeiti, sumokėti"- taip manoma.
Manau labai gerai, kad žmogus atitraukiamas nuo alkoholio- bet teigti jog alkoholizmas nepagydomas- tai o.. stiproka sakyčiau. Taip nuteiktas žmogus būtinai vėl grįš į alkoholizmą arba į tą klubą, kuris jį taip nuteikė.
Manau kol mes nesuvokiame pasaulio kaip iliuzijos ir miglos- tol mes galvojame jog neįmanoma tas ar anas, nors būna juk visiškai kitaip...
Na taip dėl puldinėjimų- tai jau galima numatyti kokias frazes "užmes" blaivybės nesuprantantieji, netgi tokių frazių sąvadą manau galima sudaryti :D
Pritariu jog reikia padėti, nes taip padedi ne tik kitiems dar esantiems netvirtame kelyje, bet ir stiprini savo kelią :)
Kogero alkoholio vartojimas yra nr1 problema kylanti dėl to jog į pasaulį žiūrime kaip visi ir kartais patikime migla.
Tačiau su laiku žmonės patiria kitokius suvokimus ir pamanipuliuoti jais- oj kaip sunku
Ačiū tau Vilte, geros dienos :)
Daug tiesos parašytuose žodžiuose, su kai kuo sutinku, su kai kuo ne...
AtsakytiPanaikintiNoriu paklausti Vytauto – iš kaip arti esi susidūręs su alkoholio ar narkotikų priklausomybe?
Labas Audroni :)
PanaikintiNa dėl alkoholio priklausomybės tai pavyzdžių daug matau, kadangi dirbu darbą, kuriame tenka bendrauti vis su naujais žmonėmis tai susiduriu su daug ir įvairių žmonių, tenka vykt į namus (kadangi užsimu el. pr. remontu), matosi kai žmogus išgėręs tampa perdėtai dosnus, o jei kitą dieną sutinki jį blaivų- atrodo kiekvieną centą suskaičiuoja (viena iš išgėrimo pasekmių tampa pusiausvyros nebuvimas), matosi kokį kaltės jausmą kitą kart patiria žmogus kai geria ir kai tu šalia jo būni blaivus jis nesupranta kodėl tu nekaltini savęs kaip jis tai daro (kaltės jausmas mano nuomone rodo jau kur kas sunkesnę priklausomybę). Kitą kart matosi kaip artimieji nebegali pakesti vieno iš jų tarpo dėl girtuoklysčių.
Matosi kaip alkoholis iššaukia agresyvumą (šiandien būnant banko laukiamąjame vienas išgėręs kabinėjosi prie visų žmonių- kai pagalvoji kaip vienas išgėręs gali sugadinti keliolikos blaivių žmonių nuotaiką...)
Pažįstamų tarpe taip pat yra žmogus (jau gana solidaus amžiaus) kurį galima pavdinti alkoholiku, nors dabar negeria, bet priklausomybė šį žmogų buvo itin stipriai užvaldžiusi.
Be to artimas man žmogus dirba vienoje medicinos įstaigoje kur nuolat tenka susidurti su neblaiviais pacientais (dauguma iš jų jau stipriai priklausomi), matosi kaip veikia šį žmogų tokia darbinė aplinka.
Na nors esu dar gana jaunas man pačiam anksčiau tekdavo ir padaugint ir kaip mėgstama sakyti "kultūringai paragaut", bet kažkodėl nejaučiu jokios nostaligijos šitokiems "maloniems" prisiminimams. Nors man tai daugiau galbūt buvo priklausomybė nuo kitų žmonių (kompanijos) nors kogero visiems tai būna pradžia į išgerdinėjimą.
Ir visiškai šioje vietoje pritarčiau P.Dargio nuomonei - http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/i%C5%A1painiotos-priklausomyb%C4%97s
Įdomu su jumis diskutuoti Audroni
Suprantu Tavo, Vytautai ir Viltės požiūrį į priklausomybę nuo alkoholio. Jos neturintiems paprasčiausiai neįmanoma suprasti, kad alkoholikas turi tik vieną pasirinkimą - gerti. Gerti ne dėl malonumo, apsvaigimo pojūčio ir pan., o todėl, kad negali kitaip. Nėra jokių minčių apie sąmoningumą, aukštas materijas, apie tai, kad blaivumas yra normali žmogaus būsena. Yra vienintelis poreikis - gerti. Gyveni tam, kad gertum, o geri tam, kad ištemptum dar vieną dieną (naktį). Kartais gal ir sukirba mintelė, kad kažkas negerai su tavo gyvenimu, bet atrandi milijonus priežasčių kodėl dabar negali tos minties vystyti ir malšini nepakeliama troškulį toliau... Nesąmonė? Taip, gryniausia, bet taip yra. Gyvenau taip ne vienerius metus, ne protingose knygose perskaičiau...
PanaikintiNiekas nežino kiek alkoholikų išsikapsto iš duobės, bet išsikapsto. Kokiais būdais jie tai padaro – Šičko, AA, šamanų pabalba – neturi jokios reikšmės, jei tik tai nenuvažiuoja į fanatizmą (gaila, tai pasitaiko ne taip retai). Ar tikrai taip jau blogai, kai viena priklausomybė pakeičiama kita (susirinkimų lankymu)? Geriau tegu žmogus geria ir nusibaigia prie konteinerio ar patvory, negu kas vakarą vaikšto į susirinkimus? Mano nuomonė kitokia - Visi būdai siekti blaivybės yra geri, jei jie tinka žmogui ir netrukdo artimiesiems bei aplinkiniams. Pažįstu žmonių metusiu gerti įvairiais būdais - psichoterapijos, Šičko, AA, psichiatrijos, kodavimo. Daugelis jų džiaugiasi gyvenimu be jokios užgėrio baimės.
Nemoralizuoju, nekritikuoju, nemėginu alkoholikų padaryti išskirtiniais. Tai ką Jūs rašote yra gerai, labai gerai... tai tinka žmonėms „išgeriantiems“, „vartojantiems saikingai“, „kartais padauginantiems“, kad jie susimąstytų apie tai ką gali geitai ir neskausmingai pakeisti. Lengviausias būdas mesti rūkyti - nepradėti rūkyti. Tikiu, kad Jūsų darbas kai kam padės apsispręsti gyventi blaivų gyvenimą ir tai puiku. Tik kažin ar žmogui, neišsiblaivančiam pusę metų padės kalbėjimas apie tai, kad reikia nustoti gerti sąmoningai. Dabar jam kažkokiu būdu reikia išvis sustoti, o tai padaryti dažnai yra be galo sudėtinga... Paskui, jau gerokai vėliau, galima kalbėti apie blaivybės išsaugojimo būdą, atsiradusios tuštumos užpildymą...
Daug aš čia prirašiau, gana :).
Klausimas Viltei. Kokios apimties yra knyga „Išsilaisvinimas nuo alkoholizmo, žingsnis po žingsnio“? Smalsu, nes randu tik 8 psl. straipsnį tokiu pavadinimu.
Sveiki :)
AtsakytiPanaikintiMes visi kalbame apie tą patį, tik iš savo patirties kampo. Kiekvienas, metęs gerti, turi savo istorijas ir išgyvenimus ir kiekvienas, išbridęs iš to liūno, yra vertas pagarbos. Ne kiekvienas nori pasakoti, nes tose istorijose tikrai nėra kuo didžiuotis.. Ir nereikia turėti iliuzijų - kiekvienas vartojantis, "saikingai", "kultūringai" ar nekultūringai jau turi priklausomybę.
O ypač verti pagarbos tie, kurie, kaip ir rašai, Audroni, sugeba išbristi iš pavojingų alkoholizmo stadijų. Aš taip pat manau, kad sustoti VISI būdai geri - tam, kad išsivalytų kūnas ir sąmonė, kad žmogus galėtų pats priimti sprendimus. O kaip jis toliau gyvens - tikrai priklausys tik nuo pačio žmogaus pasiryžimo ir stiprybės. Čia jau svarbu ne būdas, o galutinis rezultatas - blaivybė.
Ir galima tik pasidžiaugti tuo, kad informacija apie alkoholį dabar atvira, visi gali su ja susipažinti. Ir ta informacija mokslinė, įrodyta, ir jos jau niekas nepaneigs. Ir kuo daugiau žmogus sužino tiesos, tuo jam lengviau apsispręsti.
O apie blaivybę žmonės tikrai beveik neturi supratimo - čia aš pilnai pritariu Vytautui, todėl daugeliui tai atrodo tikrai kaip paranormalus reiškinys. G. Šičko daug apie tai rašė - kad vietoje alkoholizmo brukama "saikingo" gėrimo teorija, kuri apskritai yra neįmanoma, nes tai tik iliuzija: jei "saikingai" geri, tai lyg ir nekenkia. Dar I. Pavlovas įrodė, kad nekenksmingų alkoholio dozių nėra, net nedideli jo kiekiai nuodija organizmą. O blaivybė geriančioje visuomenėje pateikiama vos ne kaip bausmė, kančia ar nenormalumas.
Aš manau, kiekvienas, pasirinkęs blaivybę, yra aplinkiniams puikus pavyzdys, nes kai bendrauji su žmonėmis, dauguma pripažįsta, kad sąmoningai pasirinkusių blaivybę pažįstamų neturi.. Todėl daug kam tai atrodo nenormalu.
Ir aš jau daug prirašiau, bet tikrai labai įdomu pasvarstyti su bendraminčiais :). Audroni, knygą rasi čia, pirmoji sąrašo viršuje: http://baduev.ru/?page_id=171
Jaukaus vakaro visiems! :)
Dėkui už nuorodą, Vilte :)
PanaikintiSveiki visi :)
AtsakytiPanaikintiTaip Audroni, tikrai svarbiau yra pats rezultatas- blaivybė, o tik gal jau po to svarbiau yra atsirinkti tinkamesnius metodus, kurie padėtų gyventi blaivybėje. Bet visgi ilgalaikėje perspektyvoje išgelbėja tik natūralūs, laiko patikrinti metodai (kaip pvz. Šičko metodas
Visiškai sutinku su Vilte, jog kiekvienas turėjęs reikalo su alkoholiu mato tai iš vis kitokio kampo, dar daugiau nuo savęs pridėčiau jog kiekvienas blaivininkas turi savo matymą kaip žengti blaivybės link, netgi savo metodikas.
O taip informacija dabar kaip niekad yra plačiai prienama, jei anksčiau reikėdavo pirkti knygas ir ieškoti jų bibliotekose, dabar internete kogero rasime beveik viską ir parašyta iš ivairių perspektyvų (kampų). Bet kaip gaila bebūtų internete taip pat bus pilna alkoholinės propagandos. Informacijos amžiuje labai svarbu atsiriboti nuo beverčių kaleidoskopinių žinių ir atsirinkti sau tinkančias žinias apie visumą, pasaulį, kūrėją.
Vilte, labai įdomu tai, jog itin didelių sunkumų su alkoholiu turinčioje šalyje, Rusijoje, rasime ir labaiusiai blaivybė populiarinančių žmonių, kaip jau minėtas I. Pavlovas, F. Uglovas ir daug kitų, kai tuo tarpu rimtų mokslų tyrinėjančių blaivybę (pvz. sobriologija) beveik nerasime vakaruose.
Pasirinkęs blaivybę žmogus yra tarsi daugiau matantis, turintis labai įdomų ryšio su visomis kitomis būtybėmis pajutimą, kuris teikia žmogui laimę, džiaugsmą, pilnatvę, tokį pojūtį turi anaiptol ne kiekvienas, todėl išgeriančiam atrodo jog blaivininkai kažkokie nepilnaverčia, išgeriantis tarsi net užjaučia blaivinką, nors turėtų užjausti save...
Pasirinkęs blaivybę yra tarsi civilizuotas protingasis žmogus palyginus su tamsiųjų amžių žmogumi.
Begalinis , nenutrūkstantis laimės pojūtis gali rastis tik iš blaivybės, dorybės, švaros, teisingumo.
Tik ilgesnį laiką nevartodamas supranti kiek patapai švaresniu psichiškai ir visaip kitaip.
Pats pirmasi žingsinis į visokeriopą savęs tobulinimą- absoliuti blaivybė.
Stipraus jums visiems laimės pojūčio :)
Per daug sureiksinamas tas alkoholis, blaivybe taip pat. Vienas be kito neegzistuotu. Blaivybe nera gyvenimo tikslas. Arba gyvenimas pilnas ivairiu tikslu, galimybiu, laimiu. Kodel mes laikomes isikibe i ta blaivybe ( tuo paciu laikome alkoholi)? Kaip galima pasveikti nuo alkoholizmo jei pastoviai apie ji galvojama, laikoma save ligoniu, isijauciama i ta vaidmeni ir toliau kovojama su kazkuo ko realiai nera.
AtsakytiPanaikintio apie blaivybe pastoviai negalima galvoti? ...
AtsakytiPanaikintiAA draugijos nariai sako- nuo alkoholio vartojimo nepasveikstama.Tai klastinga,nepagydoma,progresuojanti liga.Todel ju sukis- buti blaiviems ir padeti kitiems siekti blaivumo,o blaivybe- tai saves pazinimas.
AtsakytiPanaikinti