Kuo skiriasi tikras pasipūtėlis nuo iš tikro savo vertę jaučiančio žmogaus?
Vienu pagrindiniu dalyku: pasipūtėlis gauna pagyrimus iš kitų ir kai tik per daug užriečia nosį tie kiti jį "nusodina".
Savo vertę gi jaučiantis žmogus, pats sau "skiria pagyrimus ir papeikimus", bet kadangi jis supranta jog iš nieko savęs nepagirsi, todėl veikia ir už sėkmingus darbus- pats save pakelia, ir to iš jo negali atimt niekas, išskyrus jį patį.
Todėl tikrai kvaila džiaugtis nepelnytais pagyrimais ir juos iškeisti į menkavertes pasipūtimo akimirkas.
Tuo tarpu pelnyti pagyrimai negali išvesti "iš kelio", kadangi pirma tu pats pagiri save viduje už konkretų veiksmą ir tik po to kiti.
Svarbu visada kritiškai įvertinti giriantįjį, vaikai jau nuo mažų dienų to mokomi gudriomis pasakomis apie lapę gražiais pagyrimais išviliojančią iš šarkos sūrį.
Yra tokia graži afirmacija: garbę atiduodu Kūrėjui, gerovę pasiimu sau.
Vienu pagrindiniu dalyku: pasipūtėlis gauna pagyrimus iš kitų ir kai tik per daug užriečia nosį tie kiti jį "nusodina".
Savo vertę gi jaučiantis žmogus, pats sau "skiria pagyrimus ir papeikimus", bet kadangi jis supranta jog iš nieko savęs nepagirsi, todėl veikia ir už sėkmingus darbus- pats save pakelia, ir to iš jo negali atimt niekas, išskyrus jį patį.
Todėl tikrai kvaila džiaugtis nepelnytais pagyrimais ir juos iškeisti į menkavertes pasipūtimo akimirkas.
Tuo tarpu pelnyti pagyrimai negali išvesti "iš kelio", kadangi pirma tu pats pagiri save viduje už konkretų veiksmą ir tik po to kiti.
Svarbu visada kritiškai įvertinti giriantįjį, vaikai jau nuo mažų dienų to mokomi gudriomis pasakomis apie lapę gražiais pagyrimais išviliojančią iš šarkos sūrį.
Yra tokia graži afirmacija: garbę atiduodu Kūrėjui, gerovę pasiimu sau.
