Realybė tai plastilinas, iš kurio galima numinkyti bet ką.
O kas yra likimas? Štai ką apie likimą sako mintis rasta interneto platybėse:
Stebėk savo mintis, jos tampa tavo žodžiais,
Stebėk savo žodžius, jie tampa tavo veiksmais,
Stebėk savo veiksmus, jie tampa tavo įpročiais,
Stebėk savo įpročius, jie formuoja tavo charakterį,
Stebėk savo charakterį, jis kuria tavo likimą...
Arba išveskime sutrumpintą formulę- "mintys formuoja mūsų likimus"
Vadinasi mūsų mintys turi būti kuo konstruktyvesnės ir kuo pozityvesnės- tuomet ir mūsų likimas bus kaip tik toks.
O iš kur kyla mintys?
Iš mūsų pačių, jei intensyviai mąstome ir kuriame, bet daugiausia minčių mus pasiekia iš aplinkos.
Taigi mums reikia ir būtina keisti savo aplinką ta vaga, kuria norime.
Kaip tai galime padaryti? Pats pirmiausias ir paprasčiausias būdas formuoti savo 5 pojūčių aplinką:
Klausa- per dieną išgirstame visko iš aplinkinių žmonių , iš visuomenės informavimo priemonių ir t.t. Ar nevertėtų išjungti radijo imtuvo, nes nieko neprarasime, tik neišgirsime kriminalų ir kitų menkaverčių žinių.
Tačiau mes galime susidaryti grojaraštį savo muzikos kūrinių (įkvepiančių, skatinančių dirbti ir t.t.) kurių klausomės prie kompiuterio, mašinoje, nusistame kai kuriuos kaip skambėjimo tonus telefone.
Rega- per regą pas mus atkeliauja žinios iš laikraščių, televizijos, interneto ir t.t. Taigi rinkimės tai ką žiūrėti. Ar darbo vietoje arba namuose kabo niūrūs paveikslai, ar įkvepiantys, šviesių spalvų, skatinantys veikti, ar ant mūsų kompiuterio darbastalio puikuojasi paveikslėlis iš siaubo filmo ar atpalaiduojantis gamtos vaizdas su apačioje užrašyta įkvepiančia fraze? Tikintiems vietoj kryžių (simbolizuojančių kančią) geriau pasikabinti pozityvesnių, kad ir religinių paveikslų.
Uoslė: žinoma, gaivus ir malonus kvapas būtinas visur kur būname, tačiau aštrūs kvepalų kvapai gali ir dirginti.
Skonis: liežuvio skonio receptoriai tikrai nepritaikyti "ragauti" cigaretes ir alkoholį. Ir tikrai skonio receptoriai nepritaikyti susitaikyti su bet kokiais riebalais, kuriuos valgome esą "dėl stiprumo".
Lytėjimas: tai ką pajaučiame savo kūnu, apranga atlieka labai svarbų vaidmenį.
Toliau seka sudėtingesni žingsniai:
Pasitikėjimo savimi formavimas;
Savęs priėmimas tokio koks esi- "tai vienintelis (-ė) aš ir kitoks(-ia) negaliu/nenoriu būti, nes man patinka būti tokiu(-ia) koks(-ia) esu";
Gyvenimo būdo formavimas;
"Visa tai kas man nutinka, nutinka ne šiaip sau"- savęs analizė;
Subtilus aplinkos suvokimas
Apie gyvenimo būdo formavimą - kitame įraše.
O kas yra likimas? Štai ką apie likimą sako mintis rasta interneto platybėse:
Stebėk savo mintis, jos tampa tavo žodžiais,
Stebėk savo žodžius, jie tampa tavo veiksmais,
Stebėk savo veiksmus, jie tampa tavo įpročiais,
Stebėk savo įpročius, jie formuoja tavo charakterį,
Stebėk savo charakterį, jis kuria tavo likimą...
Arba išveskime sutrumpintą formulę- "mintys formuoja mūsų likimus"
Vadinasi mūsų mintys turi būti kuo konstruktyvesnės ir kuo pozityvesnės- tuomet ir mūsų likimas bus kaip tik toks.
O iš kur kyla mintys?
Iš mūsų pačių, jei intensyviai mąstome ir kuriame, bet daugiausia minčių mus pasiekia iš aplinkos.
Taigi mums reikia ir būtina keisti savo aplinką ta vaga, kuria norime.
Kaip tai galime padaryti? Pats pirmiausias ir paprasčiausias būdas formuoti savo 5 pojūčių aplinką:
Klausa- per dieną išgirstame visko iš aplinkinių žmonių , iš visuomenės informavimo priemonių ir t.t. Ar nevertėtų išjungti radijo imtuvo, nes nieko neprarasime, tik neišgirsime kriminalų ir kitų menkaverčių žinių.
Tačiau mes galime susidaryti grojaraštį savo muzikos kūrinių (įkvepiančių, skatinančių dirbti ir t.t.) kurių klausomės prie kompiuterio, mašinoje, nusistame kai kuriuos kaip skambėjimo tonus telefone.
Rega- per regą pas mus atkeliauja žinios iš laikraščių, televizijos, interneto ir t.t. Taigi rinkimės tai ką žiūrėti. Ar darbo vietoje arba namuose kabo niūrūs paveikslai, ar įkvepiantys, šviesių spalvų, skatinantys veikti, ar ant mūsų kompiuterio darbastalio puikuojasi paveikslėlis iš siaubo filmo ar atpalaiduojantis gamtos vaizdas su apačioje užrašyta įkvepiančia fraze? Tikintiems vietoj kryžių (simbolizuojančių kančią) geriau pasikabinti pozityvesnių, kad ir religinių paveikslų.
Uoslė: žinoma, gaivus ir malonus kvapas būtinas visur kur būname, tačiau aštrūs kvepalų kvapai gali ir dirginti.
Skonis: liežuvio skonio receptoriai tikrai nepritaikyti "ragauti" cigaretes ir alkoholį. Ir tikrai skonio receptoriai nepritaikyti susitaikyti su bet kokiais riebalais, kuriuos valgome esą "dėl stiprumo".
Lytėjimas: tai ką pajaučiame savo kūnu, apranga atlieka labai svarbų vaidmenį.
Toliau seka sudėtingesni žingsniai:
Pasitikėjimo savimi formavimas;
Savęs priėmimas tokio koks esi- "tai vienintelis (-ė) aš ir kitoks(-ia) negaliu/nenoriu būti, nes man patinka būti tokiu(-ia) koks(-ia) esu";
Gyvenimo būdo formavimas;
"Visa tai kas man nutinka, nutinka ne šiaip sau"- savęs analizė;
Subtilus aplinkos suvokimas
Apie gyvenimo būdo formavimą - kitame įraše.
Labai geri patarimai valdyti savo dėmesį ir filtruoti tai, kas mums brukama per pojūčius. Daugiausia informacijos gauname akimis, ir labai svarbu žiūrėti, kur žiūrime. Daugelis - televizorių. :) Televizorius - labai stiprus dirgiklis, bet jo žiūrovai tikisi bežiūrėdami... pailsėti, atsipalaiduoti! Labiau pailsėsi, kilnodamas sunkumus. :)
AtsakytiPanaikintiŽmogui per parą vidutiniškai kyla 66000 minčių, iš kurių du trečdaliai priskirtini prie negatyvių. Iš pastarųjų, kaip parodė Viskonsino universtitete atlikti tyrimai, 40% yra susijusios su dalykais, kurie niekada neatsitiks, 30% - su praeities įvykiais, 12% - su nepagrįstais pergyvenimais dėl sveikatos, 10% - su įvairiais nereikšmingais rūpesčiais ir tik 8 % - su pagrįstais rūpesčiais. Kitaip sakant, didžioji dalis minčių yra paprasčiausias niekalas, kuris nei išsipildo, nei ką nors duoda. Jeigu ir sukelia ką nors, tai tik nerimą, o didžioji dalis nerimo - tai ne kas kita, kaip iššvaistyta ir net priešingą rezultatą duodanti energija.
Žodžiu, mintys ne būtinai yra puikus ir reikšmingas dalykas. Ar ne geriau kartais pabūti tuščia galva? :)
Kaip šitas tuščiagalvis herojus: http://petrasdargis.lt/?q=ra%C5%A1iniai/tu%C4%8Diagalvis-alius
Na tikrai televizorius- tai ne poilsis, tai stiprus depresantas. Kaip galima pailsėti pasižiūrėjus Abipus sienos ir kitokį atvirai tariant šlamštą. Netgi humoro laidose vis skamba politika ir politika ir žmogus nebesupranta kur juoktis, kur verkt. Visas televizijos laikas užkištas šlamštu- nuo pietų prasideda simpsonai ir visi kiti vaikų filmukai. Toliau prasideda aštraus perdėto siužeto meilės dramos, toliau žinių hipnozė, na toliau paverkšlenimų laidos arba politinio humoro, o vėliau didžioji filmų virtuvė holivudas- ir kodėlgi man tie filmai visi panašūs (beje pažiūrėjus europietiško kino ypač skandinavų supranti kad kinas gali būti ir kitoks)
AtsakytiPanaikintiLbai įdomiai pateikėte apie mintis, vertėtų visiems susimąstyti apie tuos 8 procentukus- juk jųš taip mažai, beje yra teorija, kad televizija žmogų priverčią į viską žiūrėti perdėtai, kadangi dramose visokių nelaimių įvyksta daug daugiau nei realiame gyvenime