a) Gyvename ne vieną kartą ir ateiname į šį pasaulį jau turėdami tam tikrą bagažą;
b) Visata daugiau ar mažiau pildo mūsų norus. Tik privalome žiūrėti ko norime, jei mūsų norai sukelia kančių kitiems- už visa tai reikės atidirbti (atkentėti);
c) Visus veiksmus visatoje koordinuoja visatos meistras, pagalbon pasitelkdamas gausybę pameistrių;
d) Meistras visada prižiūri, kad būtų įgyvendinami visų gyvų būtybių norai, nesvarbu gražūs jie ar nelabai. Už norų pasekmes atsako pačios gyvos būtybės. Už blogas- gauna kančias, už geras- laimę. Meistras su pameistrias visada į kompaniją parenka tas gyvas būtybes, kurios kuo panašiau tenkins viena kitos norus, arba suteiks kančių viena kitai. Todėl išgertuvėse sumuštas žmogus ne toks jau ir nekaltas, nes tokiose vietose "švarūs" žmonės nesirenka.
Kol tikime tuo, jog pasaulis yra neteisingas- tol esame aukos. Kuomet priimame tai, jog absoliutus teisingumas egzistuoja visur ir visada- mes patampame visiškai atsakingi už savo gyvenimą- taip įgauname didžiulės galios valdyti savo gyvenimą ir kartais netgi keisti kitų gyvenimus į gerąją pusę.
Sveiki įstoję į pameistrių klubą
Primityvoka deklaracija, vienok.
AtsakytiPanaikintiNe žmonėms spręsti apie Absoliutų teisingumą. Sąlygotas įvairių brendimo, priklausomybių ir automatizmų sukeltų mąstymo štampų jūsų, Vytautai, taip aukštinamas atsakingasis Žmogus tėra iliuzija apie save.
Ta proga papasakosiu vieną istorija, o jūs jau spręskit teigiamus ir neigiamus to įvykio padarinius:
Kažkada mano dėka buvo išdaužtas alkoholiu prekiavusios parduotuvės langas. Langą dengė didelė, bet apšiurusi vienos alaus daryklos reklama. Po kelių dienų senas langas su sena reklama buvo pakeistas kitu. Langą uždengė kitos daryklos reklama.
Pasekmės: svetimų lėšų pastangomis parduotuvė atsinaujino. Tai kokioms "varpoms" aš padariau paslaugą, jei viskas Absoliuto rankose (nuo Alfos iki Omegos)?
Ir tokių situacijų Gyvenime pilna, kai vienas lyg ir "bjaurus" poelgis koreguoja tam tikras situacijas aplinkoj teigiamon pusėn.